Vija pinavija jau pražydo kaip lelija
birželio 16, 2011
Koks nuostabus žmonijos išmislas yra dovanoti gėles. Toks paprastas, mielas dalykėlis, priverčiantis nusišypsoti. Gal todėl dažniausia priimta pirkti gėles ir dovanoti kokia nors proga. Kartą mano bendrabutiokas manęs klausia „tai gal tu pyksti ant draugo, kad tau gėles neša?” Kodėl gėles dovanojame siekdami kažko? Gal todėl,kad gaunantysis nusišypsotų. Ogi tam net nereikia progos! Taigi gera, jei koks nors mielas žmogus tiesiog šypsosi, tiesiog gera. O kodėl gėles perkame? Lygiai tokia pat nuostabi nuskinta pakelės pievoje ramunė, miške pražydusi alyva, užaugusi pas mama darželyje tūkstantį metų pažįstama gėlelė. Kaip puiku, kad kažkas supranta tai ir jas dovanoja šiaip sau, dėl to kad būtų gera ir gražu visam pasauliui.
Dovanokite gėles, paprastas, nuoširdžias, paprastai ir nuoširdžiai, kad būtų paprastai ir nuoširdžiai gera.
O už šį nuostabų žiedelį nuolankiausiai AČIŪŪŪŪŪ
Taigi dėl to ir verta gyventi!
